namo siltinimas el. pastas info@namosiltinimas.lt | namo siltinimas telefonas +370 650 52012
Sužinokite šiltinimo kainą

 

Ekovatos l g foto

Šiltasis metų laikas yra idealus statyboms bei renovacijai, kuo dabar sėkmingai užsiima žiemą sutaupyti šildymui norintys lietuviai. Jau ne kartą įrodyta, jog netinkamai įrengtos sienos, stogas, grindys „apdovanoja“ šilumos praradimu, gyvename vėsiuose kambariuose, o mokame mokesčius tarsi gyventume pirtyje. Namo šiltinimas padeda atstatyti šią neteisybę. O šiltinimui vis dažniau naudojama ekovata – iš celiuliozės pluošto pagaminta puri organinė medžiaga, skirta šilumos izoliacijai. Kokie klausimai kyla apie šią medžiagą planuojantiems statyti ar renovuoti namus bei kokius atsakymus pateikia ekspertai? Jūsų dėmesiui – labiausiai rūpimų klausimų atsakymai.

Nuo kada pradėta naudoti ekovatą?

Celiuliozinė vata buvo išrasta ir užpatentuota 1893 m. Anglijoje. 1928 m. Vokietijoje pradėjo veikti pirmoji pasaulyje ekovatos gamykla. Šiuo metu ši medžiaga gaminama daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Skirtingose šalyse ši medžiaga turi įvairius bendrinius pavadinimus: celiuliozinė vata, celiuliozinė vilna, ekovata, ekovilna. Lietuvoje, ji vadinama patentuotu vardu „ekovata“.

Ekovata gaminama daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Kitose šalyse gaminama ir Lietuvoje parduodama: lenkiška ekofiber, estiška werro wool, latviška ekowool, thermofloc austriška.

Iš ko pagaminta ekovata?

Ekovata yra namų šiltinimo medžiaga, pagaminta iš natūralių žaliavų. Ekovatos sudėtis:

  • 81 % celiuliozės pluoštas, pagamintas iš popieriaus makulatūros,
  • 12 % boro rūgštis Formulė: B(OH)3.
  • 7 % boraksas – [lot. borax < arab. buraq], tetraboro rūgšties natrio druska Na2B4O7 • 10H2O.

 
Ar ekovatoje nėra kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, švino?

Klausimas natūralus, žinant, jog ekovata pagaminta iš celiuliozės, gautos iš makulatūros, ir prisimenant, kad anksčiau spaudai buvo naudojamas švinas. Tačiau reikia pabrėžti, jog visame Vakarų pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, šviną spaudai uždraudė naudoti dar prieš 20 metų. Kadangi ekovata gaminama būtent iš Vakarų Europos šalyse gaunamos makulatūros, galime būti ramūs, – joje švino tikrai nėra.

Ekovatos gamybai naudojama celiuliozė, boro rūgštis ir boraksas. Pastarosios dvi medžiagos yra natūralios, randamos gamtoje, turinčios antiseptinių savybių, ir yra visiškai nekenksmingos. Priešingai, jos apsaugo pastatą nuo graužikų, puvėsio, pelėsio.

Kodėl apšiltinimui ekovata reikia naudoti specialiąją įrangą?

Dažnai klausiama, ar negalima tiesiog į oro tarpą supilti ekovatos, ar būtina naudoti specialiąją įrangą. Specialiosios įrangos naudojimas padeda užtikrinti, kad ekovata nesukris. Pilant ekovatą laisvai į oro tarpą, jos tankis būna 30 kg/m3. Pučiant specialiąja įranga, ekovatos tankis padidėja iki 45-50 kg/m3; ekovata paduodama su dideliu oro srautu, kuris ekovatą supresuoja, ir jai nebelieka erdvės kritimui. Kitais šiltinimo atvejais ekovatos sunaudojimas gali padideti.

Kaip apsaugoti namą nuo drėgmės šiltinant ekovata?

Šiltinant namus daugeliu kitų šiltinimo priemonių, tenka papildomai naudoti specialiąsias nuo drėgmės apsaugančias plėveles. Naudojant ekovatą, tokia papildoma apsauga nereikia rūpintis, nes ekovata yra natūrali, „kvėpuojanti“ šiltinimo medžiaga. Ekovata pati savaime priima ir išgarina drėgmę, todėl taip apšiltintam pastatui sumažėja tikimybę „pasigauti“ grybelį ar pelėsį. Ši informacija taikoma medinių namų šiltinimui ekovata šlapiuoju būdu.

Kokius pastato elementus galima šiltinti ekovata?

Ekovata yra gan universali priemonė pastatų šiltinimui: stogo šiltinimas ekovata, sienų šiltinimas, lubų, grindų šiltinimas – viskas įmanoma, tereikia pasirinkti tinkamą šiltinimo technologiją – drėgnąjį arba sausąjį būdą.

Drėgnuoju būdu dažniausiai šiltinami vertikalūs paviršiai – vidaus ir išorės sienos. Prieš šiltinant parengiamas medinis ar metalinis karkasas su ne retesniais nei 60 cm tarpais vertikaliai bei ne retesniais nei 1,5 m tarpais horizontaliai. Drėgnuoju būdu galima šiltinti namus tik šiltu metų laiku.

Sausuoju būdu dažniausiai šiltinami horizontalūs paviršiai, pavyzdžiui, grindys, lubos. Kadangi sausa ekovata yra biri, ja šiltinti galima uždaras ertmes, patogu užpildyti oro tarpus. Sausuoju būdu galima šiltinti pastatus ištisus metus.

Tiek sausuoju, tiek drėgnuoju būdu šiltinant ekovatos plaušai sukimba tarpusavyje ir sudaro vientisą sluoksnį, kuris puikiai šiltina pastatą. Ekovata galima šiltinti  medines, mūrines, karkasines, metalo ar stiklo konstrukcijas.

Ar tiesa, kad ekovatą galima naudoti tik naujų namų statybai?

Netiesa. Ekovata puikiai tinka ir renovuojamų namų šiltinimui. Ekovata tiesiog įpurškiama į senų namų sienų, lubų, grindų ar stogo oro tarpus; prireikus išgręžiamos skylės, pro kurias ekovata įpurškiama. Dirbant specialiąja technika, sandariai užsipildo visas oro tarpas, todėl net senuosiuose namuose galima sukurti patikimą termoizoliacinį sluoksnį.

Ar, kilus gaisrui, ekovata nepaskatins degimo?

Nors galima būtų taip pagalvoti, juk ekovata gaminama iš celiuliozės (popieriaus makulatūros), tačiau yra priešingai – ekovata priskiriama sunkiai degiųjų medžiagų grupei. Taip yra dėl boro ir borakso druskų, esančių ekovatos sudėtyje. Kaitinami druskų kristalai išskiria drėgmę, kuri slopina ugnį, ir ekovata tik rusena, neleisdama ugniai prasiskverbti giliau. Taip pat verta pažymėti, jog ekovata yra švari medžiaga, netgi degdama neišskiria jokių kenksmingų medžiagų.

Nuo ko priklauso šiltinimo ekovata kaina?

Šiltinimo išlaidų didžiąją dalį sudarys ekovatos kaina – kuo daugiau sunaudota medžiagos, tuo kaina didesnė. Kaip minėta anksčiau, šiltinant be specialiosios įrangos, t. y. rankomis, – ekovatos tankis bus mažesnis, tad mažiau sunaudojama ir pačios medžiagos. Be to, didelė tikimybė, kad rankomis pilama ekovata sukris. Pučiant specialiąja įranga, ekovatos izoliacinio sluoksnio tankis didėja, ir pats sluoksnis tampa tvirtesnius, tačiau kaina išauga. Visgi, šiltinant namus ekovata, nereikia ypatingų priemonių, papildomų medžiagų, tad galutinė šiltinimo kaina nėra didelė. Kaina lemia ir šiltinamų konstrukcijų dalys. Pvz. perdangos šiltinimas bus pigesnis dėl savo konstrukcijos paprastumo ir medžiagų sunaudojimo kiekio.